Triušių miksomatozė yra žinoma daugiau kaip 100 metų. Tai vi­rusine liga, kurią sukelia virusas Myxosoma leporipoxivirus, kuris savo savybėmis panašus į fibromatozės virusą.

Diagnozuojamos kelios miksomatozės formos:

  • Mazgelinė miksomatozės forma pasireiškia maz­geliais ant galvos ir augliais genitalijų srityje. Dažniausiai 10-14 li­gos dieną mazgelių vietoje susiformuoja nekrozės židiniai. Jei triušiai išlieka gyvi, židinėliai užgyja per 2-4 savaites. Liga tęsiasi ilgai – 30-40 dienų. Susirgę šia miksomatozės forma triušiai gali išlikti gyvi.
  • Edeminė miksomatozės forma, kuriai bū­dingas didelis gaištamumas (iki 90 %). Sergantiems triušiams pa­tinsta vokai, iš akių teka gleivėtos, pūlingos išskyros. Sutinimų maty­ti ir apie ausų pagrindą, lytinius organus. Sergančio triušio ausys nu­linksta, galva darosi panaši į katės galvą. Ligai progresuojant, triušis pradeda dusti, iš nosies teka išskyros ir dažniausiai po savaitės triušis nugaišta.
  • Netipinė miksomatozės forma, vadinamoji plaučių miksomatozė, pasireiškianti sloga, kvėpavimo sutrikimais. Persirgę triušiai tampa nuolatiniais miksomato­zės nešiotojais. Sergant plaučių miksomatoze, mazgelių būna daug mažiau, o kartais mikrosų ir visai nematyti.
  • Sergančius triušius reikia likviduoti, narvus, inventorių, patalpas išdezinfekuoti. Sveiki triušiai apsikrečia nuo sergančių, taip pat per pašarus, indus. Virusą gali platinti žmonės, graužikai, ypač vabzdžiai. Miksomatoze triušiai dažniausiai suserga šil­tuoju metų laiku, kai masiškai dauginasi vabzdžiai – dažniausiai vasa­ros pabaigoje.

Gydymo nuo triušių miksomatozės kaip ir nuo maro nėra. Vie­nintelė efektyvi profilaktikos priemonė – vakcinacija. Triušiai vakci­nuojami „Myxoren“ vakcina nuo 10 savaičių amžiaus, o grėsmės zo­noje – 4-6 savaičių amžiaus arba „Pastorin mormyx" kartu nuo maro ir miksomatozės.